St-Pierre badavimą pasirinko po sveikatos krizės, o ne dėl sportinės mados
Georges St-Pierre istorija prasidėjo ne nuo eksperimento dėl fizinės formos. 2017 m. lapkritį jis grįžo į UFC ir „UFC 217“ turnyre nugalėjo Michaelą Bispingą, tapdamas vidutinio svorio čempionu. Tai buvo vienas ryškiausių jo karjeros sugrįžimų, tačiau netrukus po kovos paaiškėjo kita pusė.
Kanadietis buvo priaugęs svorio, kad galėtų kovoti vidutinio svorio kategorijoje. Jo paties pasakojimuose šiame procese buvo daug priverstinio valgymo, o virškinimo sistema pradėjo siųsti rimtus signalus. Vėliau jam buvo diagnozuotas opinis kolitas – lėtinė uždegiminė žarnyno liga, pažeidžianti storąją žarną.
Diagnozė paaiškina, kodėl jis atsisakė UFC vidutinio svorio titulo
St-Pierre po pergalės prieš Bispingą ilgai čempiono diržo nelaikė. Jis atsisakė titulo, nes sveikatos būklė neleido normaliai ruoštis kovoms ir ginti čempiono statuso. Tai svarbi detalė: kalbama ne apie sportininko norą pabandyti neįprastą mitybos režimą, o apie situaciją, kuri nutraukė jo planus UFC narve.
Opinį kolitą dažnai lydi pilvo skausmai, viduriavimas, kraujavimas ir svorio kritimas. Tokie simptomai elitiniam kovotojui reiškia ne tik diskomfortą, bet ir tiesioginę kliūtį treniruotis, atsigauti ir išlaikyti režimą. Todėl St-Pierre sprendimas ieškoti būdų suvaldyti būklę buvo susijęs su realia karjeros ir sveikatos krize.
Kelių dienų badavimą jis apibūdino kaip lūžio tašką savo savijautoje
St-Pierre yra pasakojęs, kad išbandė kelių dienų badavimą, kai bandė susitvarkyti su opinio kolito simptomais. BoxLife aprašytoje istorijoje akcentuojama, jog kovotojas badavimą siejo su pagerėjusia savijauta ir ligos simptomų sumažėjimu. Būtent ši detalė ir padarė jo istoriją tokia plačiai aptarinėjama.
Praktiškai tai reiškia, kad St-Pierre kalbėjo apie asmeninę patirtį: jis nustojo valgyti ribotam laikui, leido virškinimo sistemai pailsėti ir vėliau teigė pajutęs pokytį. Tokia istorija skamba dramatiškai, nes ji ateina iš žmogaus, kuris didžiąją karjeros dalį garsėjo disciplina, fiziniu pasirengimu ir gebėjimu kontroliuoti kūną.
Jo pasakojimas nėra įrodymas, kad badavimas gydo opinį kolitą
Svarbiausia riba šioje istorijoje yra tarp asmeninės patirties ir medicininio fakto. St-Pierre atvejis rodo, kad jam badavimas sutapo su pagerėjimu, tačiau tai nereiškia, kad toks metodas tinka visiems sergantiems opiniu kolitu. Lėtinės uždegiminės žarnyno ligos gydomos pagal gydytojų nustatytą planą, o ne pagal pavienius sportininkų pavyzdžius.
Medicininėje praktikoje opinis kolitas laikomas lėtine liga, kuri gali pereiti į remisiją, bet paprastai nėra vertinama kaip liga, kurią galima patikimai „išgydyti“ vien badavimu. Dėl šios priežasties St-Pierre istorija turėtų būti skaitoma atsargiai: ji įdomi, bet nėra klinikinis įrodymas.
Ši istorija tapo žinoma todėl, kad ji kertasi su įprastu kovotojo įvaizdžiu
GSP dažniausiai siejamas su pergale prieš Mattą Hughesą, BJ Penną, Nicką Diazą ar Michaelą Bispingą, o ne su žarnyno liga ir badavimu. Būtent todėl jo pasakojimas sulaukė dėmesio: vienas drausmingiausių mišrių kovos menų atletų atsidūrė situacijoje, kurioje fizinė jėga ir pasirengimas nebegarantavo kontrolės.
Jo sprendimas išbandyti badavimą parodė ne drąsą rizikuoti bet kuo, o desperatišką bandymą atgauti sveikatą po diagnozės, pakeitusios karjeros kryptį. Todėl atsakymas paprastas: Georges St-Pierre išbandė tai, ko daugelis nedrįstų, nes po opinio kolito diagnozės ieškojo būdo sustabdyti simptomus, tačiau jo patirtis lieka individuali, o ne universali medicininė rekomendacija.
Šaltiniai:
https://boxlifemagazine.com/georges-st-pierre-ulcerative-colitis-fasting-cure/
https://www.niddk.nih.gov/health-information/digestive-diseases/ulcerative-colitis
https://www.crohnscolitisfoundation.org/what-is-ulcerative-colitis
