Tai, ką daugelis laikė tiesiog nekalta saviraiška ar madingu gyvenimo būdu, iš tikrųjų yra galingas pasąmonės signalas apie viduje tūnantį chaosą. Mokslinis tyrimas paskelbtas žurnale „Psychreg Journal of Psychology“ atskleidė, kad ryškiai dažyti plaukai nėra tik stiliaus detalė – tai vienas ryškiausių rodiklių, leidžiančių su stulbinamu tikslumu nuspėti psichinės sveikatos sutrikimus, tačiau tai tik ledkalnio viršūnė, po kuria slepiasi jūsų politinės pažiūros ir netgi tai, ką valgote vakarienei.
Šis tyrimas nubrėžia šiurpią paralelę tarp žmogaus išvaizdos ir jo emocinio stabilumo, priversdamas susimąstyti, ar mūsų pasirinkimai yra laisva valia, ar tiesiog užkoduotas pagalbos šauksmas, kurį mokslininkai ką tik iššifravo.
Gamtos perspėjimas: ar mėlyni plaukai yra „nuodingi“?
Mokslininkai Edwardas Duttonas ir Emilis Kirkegaardas savo darbą pavadino provokuojančiai – „Blue Hair Blues“ (liet. „Mėlynų plaukų bliuzas“). Jų išvados privers jus kitaip pažiūrėti į praeivius gatvėje. Tyrėjai pasitelkė evoliucinę biologiją ir iškėlė hipotezę, kad nenatūrali plaukų spalva veikia kaip „aposematinis signalas“. Gamtoje ryškios spalvos – pavyzdžiui, nuodingų varlių ar vabzdžių – tarnauja kaip įspėjimas plėšrūnams: „Aš esu toksiškas, neliesk manęs!“.
Tyrimas rodo, kad šiuolaikiniame pasaulyje tai gali būti nesąmoningas būdas aplinkiniams pranešti apie savo psichinį nestabilumą. Statistika negailestinga: nenatūrali plaukų spalva yra vienas stipriausių psichinių ligų pranašų. Žmonės, pasižymintys aukštu neurotiškumu – t. y. nuolatiniu nerimu, savigrauža ir emociniu trapumu – dažnai griebiasi drastiškų išvaizdos pokyčių, bandydami sukurti dirbtinę tapatybę, kuri užmaskuotų jų vidinę tuštumą.
Mėsos atsisakymas – kelias į depresiją?
Jei manėte, kad vegetarizmas yra tik etinis pasirinkimas, mokslas turi jums kitą atsakymą. Tyrimo duomenys atskleidė stebėtiną ryšį: vegetarai ir veganai pasižymi kur kas prastesne psichine sveikata nei tie, kurie nevengia kepsnio. Statistinis ryšys tarp mitybos ir psichinių problemų yra beveik toks pat stiprus kaip ir plaukų spalvos atveju.
Mokslininkai kelia prielaidą, kad mitybos apribojimai gali būti dar viena „stiprios tapatybės“ paieškos forma. Žmogus, kuris jaučiasi pasimetęs savo emocijose, bando suvaldyti bent savo lėkštės turinį, tačiau tai nepašalina gilesnių problemų – depresijos ir nerimo rodikliai šioje grupėje išlieka itin aukšti.
Politika ir laimė: kas šypsosi dažniau?
Tyrimas nepagailėjo ir politinių aktyvistų. Paaiškėjo, kad konservatyvių pažiūrų žmonės yra gerokai laimingesni ir emociškai stabilesni. Tuo tarpu liberalios ir kairiosios pažiūros koreliuoja su aukštais psichinių ligų rodikliais. Ypač išsiskyrė kairiųjų pažiūrų moterys – jos tyrime dažniausiai nurodė susiduriančios su psichologiniais sunkumais.
Atrodo, kad radikalios ideologijos tampa savotišku prieglobsčiu tiems, kurių vidinis pasaulis yra pilnas abejonių. Kai žmogus nesugeba susitvarkyti su savo vidiniu nerimu, jis projektuoja jį į išorę, siekdamas „pataisyti“ pasaulį, nors iš tikrųjų pagalbos reikia jam pačiam.
Seksualinė laisvė ar emocinis kalėjimas?
Tyrėjai palietė ir intymiausias temas – seksualinę orientaciją bei santykių modelius. Duomenys parodė, kad biseksualūs ir homoseksualūs asmenys šiame tyrimo imtyje pasižymėjo žemesniais psichinės sveikatos balais. Biseksualūs ir homoseksualūs asmenys tyrime dažniau pranešė apie psichines ligas ar lankymąsi pas terapeutus, todėl jų rezultatai buvo statistiškai žemesni už heteroseksualų. Autoriai pažymi, kad tokios tendencijos sutampa su ankstesniais tyrimais Vakarų šalyse
Dar labiau stulbinantys rezultatai pasirodė analizuojant poliamoriją (santykius su keliais partneriais vienu metu). Tie, kurie atsisako tradicinio šeimos modelio, dažniau kenčia nuo emocinio nestabilumo. Laisvė santykiuose, kurią reklamuoja moderni kultūra, tyrimo šviesoje atrodo kaip tiesus kelias į vidinį chaosą.
Žemesni balai šiame kontekste reiškia prastesnę psichinę sveikatą, nes asmenys dažniau pranešė apie patirtas psichines ligas, depresiją ar lankymąsi pas terapeutus. Tai statistinis rodiklis, rodantis didesnį emocinį nestabilumą lyginant su heteroseksualiais tiriamaisiais;
Kūno kultas: sportas išgelbės sielą
Galiausiai tyrimas patvirtino seną posakį: sveikame kūne – sveika siela. Patys geriausi psichinės sveikatos rezultatai užfiksuoti tarp sportiškų, fiziškai aktyvių ir „fit“ tipo žmonių. Tuo tarpu tie, kurie savo kūną apibūdino kaip „nudėvėtą“ arba turintį antsvorio, dažniausiai skundėsi emocinėmis problemomis.
Išvada: tapatybė kaip skydas
Galutinis mokslininkų verdiktas yra toks: žmonės, kurie jaučia didelį vidinį nerimą ir nepasitikėjimą savimi, bando tai kompensuoti kurdami itin ryškią, counter-cultural (priešingą vyraujančiai kultūrai) tapatybę. Mėlyni plaukai, radikalios pažiūros ir netradicinė mityba tampa jų šarvu prieš pasaulį, kuris jiems atrodo gąsdinantis ir nekontroliuojamas.
Tad kitą kartą, kai pamatysite ryškiai šviečiančią šukuoseną ar išgirsite apie radikalias gyvenimo būdo reformas, prisiminkite – tai gali būti ne tik mados klyksmas, bet ir tylus smegenų signalas apie pagalbą, kurios žmogus nedrįsta paprašyti žodžiais.
Ar jus stebina šios koreliacijos? Galbūt norėtumėte sužinoti, kaip kiti išvaizdos elementai, pavyzdžiui, tatuiruotės, veikia mūsų psichologinį portretą?
Kas atliko tyrimą
2022 m. recenzuojamame žurnale „Psychreg Journal of Psychology“ paskelbtas E. Duttono ir E. Kirkegaardo tyrimas pasižymi aukštu moksliniu svoriu. Išvados grindžiamos milžiniška 22 200 asmenų imtimi ir pažangia metodologija, naudojant regresijos modelius bei natūraliuosius splainus.
Rezultatų patikimumas (p < .001) įrodo, kad nustatytos koreliacijos nėra atsitiktinės. Autoriai radinius sieja su evoliuciniais aposematiniais signalais, suteikdami tyrimui tvirtą biologinį pagrindą.
Šis metodologinis gylis ir griežta mokslinė patikra užtikrina rezultatų akademinį rimtumą bei reprezentatyvumą socialinių mokslų srityje
Šaltinis: https://www.researchgate.net/publication/361085409_Blue_Hair_and_the_Blues_Dying_Your_Hair_Unnatural_Colours_is_Associated_with_Depression
