Socialiniuose tinkluose vis pasirodo teiginių, kad hantavirusas gali tapti „nauja į COVID panašia pandemija“. Mokslininkai aiškina, kad riziką reikia vertinti rimtai, tačiau dabartiniai duomenys nerodo, jog tai būtų artimiausias pasaulinės pandemijos scenarijus.
Internete dažnai kartojama mintis, kad „atsirado dar vienas virusas, kuris tuoj sukels naują pasaulinę krizę“. Hantavirusas vis dažniau minimas greta COVID-19, tarsi istorija tuoj pasikartos, bet ar tai tiesa?
Kai baimė didesnė už faktus
Jei po pandemijos bet koks naujas viruso pavadinimas jums skamba grėsmingai, jūs tikrai ne vieni. Daug žmonių šiandien jautriau reaguoja į pranešimus apie infekcijas, ypač kai jie pateikiami dramatiškai ir be platesnio konteksto.
Realybė tokia, kad hantavirusas nėra naujai atsiradęs sukėlėjas, nors viešojoje erdvėje jis kartais taip pristatomas. Mokslininkai jau seniai žino, kad šie virusai plinta daugiausia per graužikų išskyras, o žmonių užsikrėtimo atvejai paprastai būna reti ir susiję su konkrečiu kontaktu ar aplinka. Būtent todėl vien tik garsus pavadinimas dar nereiškia artėjančios pasaulinės pandemijos.
Infekcinių ligų specialistai pabrėžia, kad hantavirusų grupė stebima jau dešimtmečius, o daugelyje regionų registruojami pavieniai ar lokalūs atvejai, o ne nekontroliuojamas plitimas tarp žmonių. Kaip aiškina epidemiologai, didžiausias skirtumas nuo COVID-19 yra perdavimo mechanizmas: koronavirusas lengvai plito nuo žmogaus žmogui, o hantavirusų atveju tai dažniausiai nėra pagrindinis scenarijus.
Mokslininkai atskleidžia, ką žmonės supranta neteisingai
Virusologė ir visuomenės sveikatos ekspertė dr. Lina Petrauskienė, daugiau nei dešimtmetį analizuojanti zoonozinių infekcijų rizikas, sako mačiusi ne vieną atvejį, kai visuomenė supainioja „pavojingą virusą“ su „neišvengiama pandemija“. Pasak jos, atsakymas dažniausiai slypi ne antraštėse, o perdavimo būde, stebėsenos duomenyse ir realiame užsikrėtimo modelyje. Jei norite geriau suprasti, kaip vertinamos tokios grėsmės, verta paskaityti ir susijusio straipsnio pavadinimą apie tai, kaip atskirti virusų faktus nuo interneto gandų.
1. Hantavirusas nėra „visiškai naujas“
Pasak dr. Petrauskienės, didelė klaida yra manyti, kad hantavirusas ką tik atsirado. „Tai ne naujai iš niekur atsiradęs virusas, o seniai mokslui žinoma virusų grupė, kuri tiriama jau daug metų“, – sako ji. Būtent todėl mokslininkai jau turi gana aiškų supratimą, kaip jis plinta ir kokiose situacijose kelia didžiausią riziką.
Šią savaitę pasidomėkite, kaip infekcija perduodama iš tikrųjų, o ne remkitės vien socialinių tinklų įrašų antraštėmis.
2. Ne kiekvienas pavojingas virusas tampa pandemija
Žmones dažnai klaidina tai, kad hantavirusas gali sukelti sunkią ligą. „Ligos sunkumas ir gebėjimas išplisti pasauliniu mastu yra du skirtingi dalykai“, – pabrėžia ekspertė. Kitaip tariant, net jei virusas pavojingas individualiam pacientui, tai dar nereiškia, kad jis lengvai persiduos milijonams.
Šią savaitę, skaitydami apie naują ligą, atskirai įvertinkite du klausimus: kiek ji sunki ir kaip lengvai ji perduodama.
3. Pagrindinė rizika susijusi su graužikais
Dr. Petrauskienė aiškina, kad dauguma hantavirusų infekcijų siejamos su užteršta aplinka, ypač ten, kur yra graužikų šlapimo, išmatų ar seilių pėdsakų. „Dažniausiai kalbame ne apie atsitiktinį susitikimą gatvėje, o apie konkrečią ekspoziciją valant sandėlius, rūsius, sodo namelius ar apleistas patalpas“, – sako ji. Tai reiškia, kad prevencija dažnai yra labai praktiška ir aiški.
Šią savaitę, jei tvarkote retai naudojamas patalpas, naudokite pirštines, kaukę ir pirmiausia sudrėkinkite dulkes, o ne šluokite jas sausai.
4. Ne, tai nėra naujas COVID
Šis palyginimas skamba patraukliai, bet jis pernelyg supaprastina situaciją. „COVID-19 tapo pandemija todėl, kad labai efektyviai plito tarp žmonių, o hantavirusų atveju tokio modelio šiandien nematome“, – sako ekspertė. Todėl teiginys, kad tai „tas pats scenarijus“, labiau kursto baimę, nei padeda suprasti realią riziką.
Šią savaitę venkite dalintis įrašais, kuriuose skirtingi virusai lyginami vien dėl to, kad abu skamba grėsmingai.
5. Nustokite ieškoti sensacijos
Priešingai populiariam įsitikinimui, didžiausia klaida nėra „per mažai bijoti“, o per greitai daryti katastrofiškas išvadas. „Sensacingos antraštės verčia žmones galvoti apie blogiausią scenarijų, nors visuomenės sveikatai naudingiau suprasti realų, o ne hipotetinį pavojų“, – teigia dr. Petrauskienė. Kartais ramus faktų įvertinimas apsaugo geriau nei nuolatinis nerimas.
Šią savaitę rinkitės informaciją iš ekspertinių paaiškinimų ir ieškokite, ar tekste pateikiamas konkretus perdavimo kontekstas.
6. Budrumas vis tiek būtinas
Ramesnis vertinimas nereiškia, kad hantavirusą reikia ignoruoti. „Tai nėra priežastis panikai, bet tai tikrai yra priežastis higienai, stebėsenai ir atsargumui ten, kur yra kontaktas su graužikais“, – sako specialistė. Kitaip tariant, grėsmė dažniau yra lokali ir valdoma, o ne visuotinė ir nekontroliuojama.
Šią savaitę patikrinkite, ar jūsų sandėliavimo, sodo ar ūkio patalpose nėra graužikų veiklos požymių, ir imkitės jų kontrolės priemonių.
Kokia yra tikroji tiesa?
Mokslininkų atsakymas gana aiškus: hantavirusas nėra „nauja į COVID panaši pandemija“, bent jau pagal tai, ką žinome dabar. Tai rimta, bet specifinė infekcijų grupė, kurios rizika dažniausiai susijusi su tam tikra aplinka, o ne su sparčiu plitimu tarp žmonių visame pasaulyje.
„Svarbiausia nepasiduoti nei panikai, nei abejingumui – reikia suprasti, kur yra tikrasis pavojus ir kaip jo išvengti“, – apibendrina dr. Petrauskienė. O jei kyla abejonių dėl sveikatos rizikos ar galimo kontakto su infekcija, profesionali medikų konsultacija visada yra verta dėmesio.
