Kas yra cholesterolis? Ir jo norma

Cholesterolis – tai mūsų organizmo ląstelėse esanti medžiaga, keliaujanti per kraują ir savo sudėtimi labai panaši į riebalus.

Priešingai nei mano daugelis žmonių – šis komponentas mums yra be galo svarbus, kadangi jis atlieka labai daug svarbių funkcijų organizme.

Cholesterolis yra atsakingas už antinkščių žievės veiklą, lytinių harmonų gamybą, vitaminų apykaitą, rūgščių tulžyje sintezę bei yra svarbi ląstelių statybinė medžiaga. [toc]

Didijį kiekį cholesterolio žmogaus organizmas pasigamina pats (maždaug 70 procentų), o kita dalis ateina iš gyvulinės kilmės maisto produktų.

Šiame straipsnyje aptarsime: kas yra cholesterolis, jo normą, riziką ir kitą pagrindinę informaciją apie jį.

Naudingas ir kenksmingas cholesterolis – ką reikėtų žinoti?

Kaip jau minėjome, cholesterolis po mūsų organizmą keliauja per kraują. Jis tai daro būdamas lipoproteinų būsenoje. Būtent juose ir slypi esmė ar cholesterolis mums bus naudingas ar ne.

Didelio tankio lipoproteinai

Tai mūsų organizmui naudingas ir svarbus cholesterolis. Jis padeda atsikratyti kenksmingojo cholesterolio padedant pašalinti jį iš organizmo per kepenis ir žarnyną.

Tokio tipo cholesterolio padidėjimas žmogaus organizme yra laikomas geru ženklu. Nors tyrimai ir galima parodyti bendrąjį cholesterolio organizme kiekio padidėjimą, tai įvyksta naudingojo cholesterolio sąskaita. Savo ruožtu, jis organizme konkuruoja su mažojo tankio cholesteroliu (kenksminguoju) ir rūpinasi jo pašalinimu iš organizmo ir neleidžia formuotis aterosklerozės plokštėms.

Atnešęs kenksmingąjį cholesterolį iki kepenų, čia jis jį paverčia tulžies rūgštimi ir pasirūpina, jog jis būdų sėkmingai pašalintas žarnynu. Taigi, jei jums užfiksuotas cholesterolio padidėjimas, tačiau gerojo sąskaita, tai yra laikoma teigiamu organizmo požymiu.

Anot medicinos atstovų, pakankamas aukšto tankio lipoproteino kiekio palaikymas organizme padeda apsisaugoti nuo šių rimtų lėtinių ligų.

Tai yra:

• Senatvinė silpnaprotystė
• Sklerozė
• Vėžys
• Aterosklerozė
• Infarktas ir t.t.

Tokias išvadas po tyrimų pateikė JAV mokslininkai atlikę tyrimus su grupele vyresnio amžiaus vyrų. Anot jų, daugiausia didelio tankio cholesterolio turinčių asmenų galimybės susirgti sunkia lėtine liga ir mirti nesulaukus 85 metų amžiaus sumažėja trečdaliu, palyginus su tais kurie turėjo jo mažiausiai.

Mažo tankio lipoproteinas

Tai mūsų organizmui kenksmingas cholesterolis. Jo veikimo principą organizme iš esmės būtų galima prilyginti geležies rūdims vamzdžiuose. Jis organizme nusėda kraujagyslėse ir jas kemša, taip sukeldamas įvairių ligų širdies ir kraujagyslių, taip pat sklerozės riziką.

Taip vyksta dėl to, jog MTL turi tendenciją formuoti aterosklerozės plokšteles mūsų organizme ir pernešinėti cholesterolį į periferinius jo periferinius audinius. Į juos patekęs tokios rūšies cholesterolis kemša mūsų kraujagysles, taip sutikdydamas įprastą kraujotaką ir įprastą organizmo sistemų veiklą.

Trečioji aktuali dalelių rūšis – tai trigliceridai. Jas taip pat galima būtų laikyti kaip kenksmingą mūsų organizmui cholesterolį. Šios dalelės taip pat skatina susirgimą įvariomis lėtinėmis ligomis tokios kaip aterosklerozė. Jos yra ypač kenksmingos jei jau kenčiame nuo kokio nors negalavimo – debeto ar metabalonio sindromo.

Taigi, cholesterolis gali būti tiek naudingas, tiek kenksmingas mums. Įvairūs sveikatos sutrikimai apie kuriuos visi esame girdėję priklauso ne nuo jo pačio, o kokiame pavidale cholesterolis yra mūsų organizme.

Kokia yra padidėjusio cholesterolio rizika?

Kaip jau minėjome, daugiausiai pavojaus žmogaus organizmui sukelia mažo tankio cholesterolis, kuris ir priveda prie širdies ir kraujagyslių ligų.

Šiam komponentui viršijus vidutinę normą, mūsų kūnas nebesugeba tinkamai pašalinti jo pertekliaus, todėl jo perteklius kaupiasi mūsų kraujagyslių sienelėse ir sudarydamas sąlygas pavojingos ligos – aterosklerozės formavimuisi.

Pastaroji liga rimtai pažeidžia mūsų kraujagysles bei sutrikdo normalią kraujotaką, apsunkindama kraujo varymą į smegenis, galūnes, inkstus ir širdį. Infarktas ir insultas yra labai dažnos ligos pasekmės.

Norint apsaugoti save nuo tokios gresmės, būtina reguliariai atlikti cholesterolio kiekio kraujyje tyrimus. Jei nustatomas jo padidėjimas, būtina imtis priemonių kurios šį lygį kuo skubiau sumažintų ir vėl normalizuotų.

Dažniausiai kenksmingo cholesterolio sukeliamos ligos/pasekmės:

• Koronarinės širdies ligos – pagrindinė cholesterolio sukeliama liga, tai širdies ligos kylančios dėl sutrikusios kraujatakos. Besikaupdamas arterijų sienelėse, cholesterolis jas sukietina. Tai priveda prie to, jog jos susiaurėja ir kraujas vis sunkiau gali nukeliauti link širdies, kyla didžiuliai krūtinės skausmai, dažnai pasitaiko ir širdies smūgiai.
• Insultas – aterosklerozė gali smarkiai susiaurinti arterijas nešančias kraują į smegenis, kartais jas net apskritai užblokuoti. Visiškas arterijos užblokavimas gali privesti prie patirto insulto.
• Periferinių kraujagyslių liga – didelis cholesterolio kiekis taip pat siejamas su periferinių kraujagyslių ligų rizika. Šiomis ligomis turima omenyje visas kraujagysles kurios nesusisujios su smegenimis ir širdimi. Kraujagyslių užsikimšimas ir sutrikusi kraujotaka čia labiausiai paveikia kojas ir pėdas.
• Diabetas – nors cholesterolis tiesiogiai ir nesukelia diabeto, ši liga gali kaip reikiant išbalansuoti abiejų cholesterolių lygį organizme. Tokių žmonių arterijos lengviau kemšasi ir kyla didesnė rizika arteriniams sutrikimams. MTL ir trigliceridai taip pat sunkiau pasišalina iš organizmo ir ilgiau jame užsibūna. Visa tai, žinoma, didina ir širdies sutrikimų riziką.
• Aukštas kraujospūdis – su cholesterolio padidėjimu organizme taip yra siejamas aukštas kraujospūdis, kitaip dar vadinamas hipertenzija. Kuomet kraujagyslės sukietėja ir užsikimša, širdžiai reikia dirbti kur kas sunkiau, norint stumdyti kraują po organizmą. To pasekmė – labai didelis kraujospūdis ir didesnė rizika širdies ligoms.

Kaip nustatamas cholesterolio lygis?

Besikeičiantis cholesterolis lygis organizme paprastai nėra jaučiamas. Nesvarbu ar jis aukštas ar žemas, jokių išorinių ženklų organizme nepasimatys.

Paprastai jo tikslų lygį galima nustatyti medicininiu tyrimu vadinamu lipidograma. Juos galima atlikinėti bet kokiam asmeniui virš 20 metų amžiaus.

Na, o jei esate virš 30 metų, turite antsvorio, blogus mitybos įpročius, ar turite sergančiųjų kraujagyslių ligomis savo giminėje, tuomet profilaktinę lipodogramą dėl cholesterolio rekomenduojama atlikti kas metu.

Lipodograma – tai keleto žingsnių tyrimas kurį sudaro:

1. Bendrojo cholesterolio lygio tyrimas
2. DTL cholesterolio nustatymas
3. MTL cholesterolio nustatymas
4. Trigliceridų koncentracijos tyrimas.

Anot gydytojų, norint gauti tiksliausiausius lipodogramos rezultatus, pats tyriamasis jam turėtų šiek tiek pasiruošti. Tokie dalykai kaip vaistai ar fizinis aktyvumas turi didelę reikšmę rezultatams, todėl rekomenduojama analizę atlikti anksti ryte, prieš tyrimą nevalgius bent 10 valandų ir bent 3 dienas nevartoti jokių alkoholinių gėrimų.

Sportas taip pat gali iškraipyti rezultatus, todėl patariama prieš tyrimą nesportuoti. Įtakos rezultatams taip pat turi ir stresas, todėl tyrimams rinkitės ramesnį gyvenimo laikotarpį.

Kokia yra cholesterolio norma?

Kaip jau minėjome, cholesterolis kraujyje būna trijų formų: Trigleceridais, Mažojo Tankio Lipoproteinais ir Didžiojo Tankio Lipoproteinas. Visos šios medžiagos turi ir būti mūsų ląstelėse ir kraujyje.

Cholesterolio kiekis organizme turėtų būti nedidesnis nei 5,2 mmol/l.

Jį skaičių bendrai sudaro:

• DTL (Didelio tankio cholesterolis) – jo tūrėtų organizme būti nemažiau nei 0,9 mmol/l
• MTL (Mažo tankio cholesterolis) – skaičius neturėtų viršyti 3 mmol/l normos
• Trigleceridai – iki 2mmol/l.

Šis skaičius – tai apytikslė norma kurios turi laikytis sveikas ir niekuo nesergantis žmogus. Jeigu žmogus jau kenčia nuo kažkokios lėtinės ligos, tuomet ši norma kažkiek keisis. Pavyzdžiui, jei yra sergama asteroskleroze, 5,4mmol/l normos pasiekti gali būti neįmanoma. Tuomet yra orientuojamasi į kitą skaičių, kurį nustato medicinos profesionalai.

Mitybos rekomendacijos norint sureguliuoti cholesterolio kiekį organizme

Taigi, ką galime padaryti iš savo pusės, jei po apsilankymo pas daktarus sužinojome apie padidėjusį cholesterolio kiekį?

Pagrindinės priemonės su tuo kovoti yra susijusios su mūsų kasdiene gyvensena.

Norint atstatyti organizmą į normalų lygmenį reikės pagerinti savo mitybą, imtis reguliaraus fizinio aktyvumo, mažinti savo patiriamą stresą, bei, žinoma, atsikratyti bet kokių žalingų įpročių.

Tokie pokyčiai padės stabilzuoti organizmą ir grąžinti cholesterolio kiekį į normą.

Kalbant apie cholesterolio kiekį per parą, normą neturėtų viršyti 300mg.

Vieni daugiausiai cholestorilio turintys produktai yra kiaušinio tryniai (apie 570mg/100g), sūris (520mg/100g), majoneze, ikruose, smegenyse, inkstuose, kepenyse. Mažiau jo būna liesoje mėsoje bei žuvyje, neriebiuose pieno produktuose.

Daržovės, vaisiai, kruopos, riešutai, augaliniai aliejai – pagrindiniai produktai kurie cholesterolio apskritai neturi.

Produktų rekomendacijos:

• Mažiau gyvūninės kilmės riebalų
• Daugiau liesų mėsos produktų
• Mažiau cukraus ir saldumynų
• Daugiau skysčių
• Valgyti daugiau vaisių ir daržovių

Pabaigai

Straipsnyje aptarėme cholesterolį ir pagrindinę informaciją apie šį organizmo komponentą. Iš esmės galima sakyti, jog svarbiausia yra palaikyti normalų organizmo balansą, stengtis būti aktyviu ir valgyti tinkamai.