Podagra – kas tai yra

podagraPodagra – tai lėtinė liga kurią sukelia padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis įvairiuose organizmo skysčiuose įskaitant ir kraują.

Susidarius didesniam nei įprasta šlapimo rūgšties kiekius, šis kristalizuojasi į pavojingus mūsų organizmui natrio urato daleles.

Pastarosios dalelės gali nusėsti ir kauptis įvairiuose mūsų kūno vietose įskaitant vidaus organus ir sąnarius.

Būtent sąnariuose susikaupę kristalai ir sukelia tai ką vadiname podagra – ūminį sąnario uždegimą ir artritą.

Paprastai daugiausiai rizikos šia ši ligi susirgti turi vyresnio nei 40 metų amžiaus vyrai, na o moterims, iki menopauzių ši liga diagnozuojama yra labai retai.

Šlapimo rūgšties padidėjimas virš normos (kitaip dar vadinamas hiperurikemija) yra pagrindys veiksnys kuris lemia šios ligos išsivystymą, tačiau pavojinga yra tai, jog žmogus to nejaučia. Jei didelis rūgšties kiekis laikosi ilgą laiką, paprastai simptominė podagros forma išsivysto po maždaug 10-15 metų.

Šiame straipsnyje aptarsime podagrą – ligos priežastis, požymius, diagnostiką ir gydymą.

Podagros priežastys ir rizikos veiksniai

Medicinos ekspertai teigia, jog podagros atsiradimo priežąsčių yra tikrai nemažai. Kaip pagrindinės rizikos grupės yra įvardijami brandesnio amžiaus (maždaug 40-50 metų) vyrai ir panašaus amžiaus moterys, jau po menopauzinio periodo.

Daugiausiai įtakos ligos atsiradimui turi tokie faktoriai:

  • Antsvoris,
  • Alkoholio vartojimas,
  • Netinkamų maisto produktų vartojimas
  • Genetinis paveldėjimas
  • Lėtinės ligos tokios kaip arterijų hipertenzija ar inkstų nepakankamumas.

Pirminis dalykas kuris gali pranešti apie ligos atsiradimą – tai vadinamasis podagros priepuolis kuris kyla dėl viršuje minėtų rizikos faktorių, tai yra: netinkamo maisto ir didelio alkoholio kiekio vartojimo, sunkios lėtinės ligos, labai didelis fizinis krūvis, badavimas taip pat ir tam tikri medikamentai: laisvinamieji vaistai, vitaminas B12, citotoksiniai vaistai, diuretikai, salicilatai ir t.t.

Klinikiniai podagros požymiai

Atsiradus ligai, žmogus kurį laiką nejaučia jokių akivaizdžių simptomų, tačiau liga vystosi ir progresuoja, o dėl šlapimo rugšties atsiradė kristalai, kaupiasi organizmo audiniuose.

Pirminis pastebimas požymis paprastai būna podagros priepuolis – sąnario sutinimas ir didžiulis veriantis skausmas. Labai dažnai tai būna pėdos piršto sąnariai. Tačiau pasitaiko ir kitų – plaštakų, riešų, kelių, ar čiurnų sąnarių uždegimas. Jei liga – negydoma, skausmai progresuoja ir į kitus sąnarius, dažniau pasitaiko ir pailgėja patys priepuoliai.

Kalbant apie patį priepuolį, dažniausiai jis prasideda staiga, arba anksti iš ryto arba vakare. Iš pradžių jaučiamas stiprus skausmas, sąnarys įkaista, sutinsta ir parausta. Jei paveikiami pėdų sąnariai, pacientas dažnai negali avėti batų dėl sukilusio skausmo. Kiti požymiai – krečia šaltis, jaučiamas galvos skausmas, sutrinka įprastas miego ritmas.

Toks priepuolis paprastai praeina savaime per 5-7 dienas. Po šio laikotarpio jokie simptomai nebėra jaučiami. Antrasis priepuolis daugumai sergančiųjų paprastai pasikartoja tik po maždaug 1-2 metų laiko tarpo. Tačiau jei podagros nesiimama gydyti, priepuoliai gali pasikartoti ir dažniau, skausmas ir sąnarių uždegimas tampa lėtiniu, prastėja sąnarių ir žmogaus organų funkcionalumas.

Ligos diagnozavimas

podagra diagnozėPagrindinis testas padedantis nustatyti podagrą yra sąnarių skystyje aptiktų natrio kristalų nustatymas.

Atliekant kraujo tyrimus, visų pirma yra nustatoma padidėjusi šlapimo rūgšties koncentracija jame, o vėliau atliekamas atskiras tyrimas kuriame atkreipiamas dėmesys ir į kristalus.

Kartu tyrimuose yra atliekamas ir sąnarių rentgenogramos, jų būklei patiktrinti. Jei liga prasidėjo nesenai – pastebimi paburkę minkštieji audiniai. Kiek vėlesnėse stadijose – pastebima ir kaulinė destrukcija.

Įprastai šlapimo rūgštis nesunkiai geba ištirpti kraujyje ir per inkstus sėkmingai pasišalina iš organizmo. Tačiau sergant podagra, rūgšties kiekis padidėja tiek, kad organizmas jos pašalinti nesugeba ir dėl to atsiradę kristalai pradeda kauptis sąnariuose ir aplinkui juos.

Daugelis medikų sutinka, jog geriausias tyrimas podagrai nustatyti būtent ir yra atlikta išsami kraujo analizė. Labai svarbu yra tai, jog šį tyrimą reikia po to kai priepuoliai jau praeina, kadangi tik tada šlapimo rūgšties lygis normalizuojasi į įprastą organizmui.

Tiesa, padidėjęs šlapimo rūgšties lygis organizme nevisąlaik gali reikšti, jog sergate podagra. Tam, kad patvirtinti ar paneigti diagnozę, reikėtų atlikti bent kelis kraujo tyrimus kas tam tikrą laiką ir stebėti šlapimo rūgšties lygio pokyčius. Galbūt būtent tą dieną suvalgėte daugiau maisto produktų kurie paskatino rūgšties lygį ar padauginote alkoholio kas ir galėjo sukelti priepuolį.

Sekantis, nemažiau svarbus tyrimas yra jau minėta sąnarių skysčio tyrimas. Jo metu yra siekiama nustatyti ar žmogui gali būti diagnozuotas podagrinis artritas. Tyrimo metu yra paimamas sąnario ertmės skysčio mėginys ir analizuojamas specialaus mikroskopo dėka. Specialistas patvirtina diagnozę, jei paciento koncentrate yra nustatomas druskos kristalų aptikimas.

Gydymas sergant podagra

Jei po atliktų tyrimų žmogui buvo nustatytas padidėjęs šlapimo rūgšties lygis kraujyje, tačiau jis nėra patyręs jokių priepuolių, specifinis gydymas tokiu atveju nėra skiriamas. Tačiau, ekspertai suteikia rekomendacijų kaip pagerinti savo sveikatos būklę keičiant savo kasdienius įpročius.

Visų pirma yra siūloma valgyti mažiau maisto produktų kurie galėtų paskatinti druskų atsiradimą sąnariuose tokie kaip ankštiniai produktai, riebi mėsa, žuvis ir kitos jūros gėrybės. Kitas dalykas – mažesnis alkoholio vartojimas, ypač daug kalorijų turinčių gėrimų tokių kaip vynas ar alus.

Gydant podagrinį priepuolį, paprastai yra skiriami nesterodiniai vaistai nuo uždegimo, o kartais gali būti skirta ir jų harmoninė alternatyva. Ilsinant pažeistą sąnarį, būtina užtikrina, jog jis patirtų kuo mažiau streso. Namuose, galima dėti kompresus ar net įsidėti įtvarą. Gydomuoju laikotarpiu taip pat būtina vartoti daug skysčių (apie 2-3 litrus per parą) ir stengtis vartoti mažai kolorijų turintį maistą.

Jei priepuoliai kartojasi, paprastai jau yra skiriamas specifinis gydymas orientuotas į mažesnį šlapimo rūgšties kiekį organizme. Dažniausiai jų veikimo principas yra paremtas skatinimu inkstus išskirti ir pašalinti daugiau šlapimo rūgšties arba atvirkščiai – skatinti mažesnį jos išsiskyrimą organizme iš pradžių. Svarbu pabrėžti, jog prieš pradedant šio tipo gydymą, reikia labai rimtai įvertinti paciento inkstų būklę, amžių ir tai ar yra sergama kokia kita lėtine liga.

Būtent šlapimo rūgšties kaupimosi stabdymas ir yra pagrindinis gydymo nuo podagros tikslas, juk svarbu kovoti ne su galimomis pasėkmėmis, o problemos atsiradimo priežastimi.

Pabrėžtina ir tai, jog pats gydymo nuo podagros principas taip pat skirsis nuo kiekvieno žmogaus individualiai, o pats procesas ir jo ypatybės bus koreguojamos atsižvelgiant į paciento būklę ir savijautą. Tačiau, kas užtikrintai žinoma nuo senų senovės yra mitybos svarba gydant podagrą. Yra itin svarbu nustoti vartoti arba bent jau labai sumažinti vartojimą tų produktų kurie galėtų paskatinti organizmą gaminti daugiau šlapimo rūgšties.

Tokie produktai kaip jau minėta yra riebi mėsa, ypač paruošta kepant, taip pat vidiniai organai – inkstai, smegenys, kepenys ir t.t. Reikėtų atsisakyti ir daugumos jūros gerybių: sardinių, ančiuvių, žuvies. Kiti produktai kurie neigiamai paveikti organizmo medžiagų balansą yra įvairūs kepiniai, šokoladas, ankštinės daržovės, riebūs padažai ir kt.

Žinoma, nors šių produktų reikėtų vartoti mažiau, nei tai darėtė lig šiol, tai nereiškia, jog jų reikėtų atsisakyti pilnai. Anot medicinos ekspertų, šiuos produktus ir toliau galima valgyti, tačiau su žymiai didesniu saiku. Paprastai apie pusę jūsų kasdienio raciono turėtų sudaryti daržovės, kitą ketvirtadalį – makaronai, bulvės ir ryžiai, o likusią dalį – žuvies ir mėsos produktai.

Papildomai galima paminėti ir pieno produktus. Juos taip pat galima vartoti pagal norą, kadangi piene nėra tokių medžiagų kurios skatintų šlapimo rūgšties varymą.

Galiausiai, nepamirškite vartoti pakankamą kiekį skysčių per dieną, kadangi tai taip skatina inkstus įšvaryti daugiau organizmo medžiagų sankaupų. Jei yra galimybė, valgykite daugiau uogų ir vaisių, ypač jei tuo metu yra sezonas.

Kaip galime padėti patys sau?

Jei kyla bent menkiausias įtarimas, jog jums gali būti podagra, apart medikų pagalbos, galima padėti ir patys sau. Vieną iš dalykų jau aptarėme pakankamai išsamiai, tai – radikalus savo dietos keitimas. Verta atsisakyti visų dalykų kurie galėtų paskatinti didesnį šlapimo rūgšties gamybą ir pakeisti jas alternatyviais maisto produktais.

Vietoje riebių mėsos produktų, žuvies, ankštinių produktų ar saldumynų, kur kas geriau yra rinktis grūdinius produktus tokius kaip avižas, grikius, ryžius ar kukurūzus. Taip pat reikėtų vartoti daugiau riešutų, bulvių, kiaušinių, daržovių bei vaisių.

Žinoma mėsos ar žuvies taip pat nebūtina visiškai atsisakyti. Galima rinktis liesesnės mėsos alternatyvas kaip pavyzdžiui kalakutiena ar vištiena, taip ir žuvis – tinka menkė, plekšnė ar raudonasis ešerys.

Pabaigai

Straipsnyje aptarėme pagrindus apie podagrą – nors ši liga gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, ją galima sėkmingai gydyti specializuotu gydymu. Na, o patys sau taip pat galime padėti pagerindami savo kasdienę mitybas ir atsisakydami žalingų įpročių.

Kaip vertintumėte šį straipsnį?

Vidutinis įvertinimas / 5. Balsų skaičius: