Ebolos virusinė liga yra sunki, dažnai mirtina virusinė infekcija, priklausanti virusinių hemoraginių karštligių grupei. Ją sukelia ebolavirusai iš Filoviridae šeimos, o žmonėms pavojingiausias yra Orthoebolavirus zairense, anksčiau vadintas Zaire ebolavirusu.
Liga prasideda karščiavimu, silpnumu ir raumenų skausmais, vėliau gali sukelti vėmimą, viduriavimą, organų funkcijos sutrikimą ir kraujavimą. Virusas plinta per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusio žmogaus ar gyvūno kūno skysčiais, bet nėra laikoma įprastai oru plintančia infekcija.
Kodėl Ebolos virusinė liga laikoma pavojinga infekcija?
Ebolos virusinė liga pavojinga todėl, kad virusas greitai dauginasi organizme ir gali pažeisti kraujagysles, imuninę sistemą, kepenis, inkstus bei kitus organus. Sunki ligos eiga dažnai susijusi su dehidratacija, elektrolitų pusiausvyros sutrikimu, šoku ir daugybiniu organų nepakankamumu.
Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad ankstesnių protrūkių metu mirštamumas labai svyravo, tačiau vidutiniškai siekė apie 50 procentų. Skirtumus lemia viruso rūšis, medicininės pagalbos prieinamumas, ankstyvas skysčių atkūrimas, infekcijų kontrolė ir protrūkio valdymas.
Kokie yra Ebolos virusinės ligos simptomai?
Inkubacinis laikotarpis, tai yra laikas nuo užsikrėtimo iki pirmųjų požymių, paprastai trunka nuo 2 iki 21 dienos. Žmogus nelaikomas užkrečiamu, kol neatsiranda simptomų. Tai svarbu protrūkių valdymui, nes kontaktų stebėjimas atliekamas būtent per šį laikotarpį.
Pirmieji simptomai nėra specifiniai, todėl Ebola pradžioje gali priminti maliariją, vidurių šiltinę, meningitą ar kitas tropines infekcijas. Dėl šios priežasties diagnozė negali būti nustatoma vien pagal išvaizdą ar karščiavimą.
| Požymis ar faktas | Ką tai reiškia praktiškai |
|---|---|
| Inkubacinis laikotarpis | Dažniausiai 2–21 diena po sąlyčio su virusu. |
| Ankstyvi simptomai | Karščiavimas, silpnumas, galvos, raumenų ir gerklės skausmas. |
| Vėlesni simptomai | Vėmimas, viduriavimas, bėrimas, kepenų ir inkstų funkcijos sutrikimai. |
| Kraujavimas | Gali pasireikšti, bet nebūtinai būna kiekvienam pacientui. |
| Užkrečiamumas | Didžiausias, kai žmogus jau serga ir turi simptomų. |
Kaip plinta Ebolos virusas?
Ebolos virusas plinta per tiesioginį kontaktą su sergančio ar mirusio žmogaus krauju, seilėmis, vėmalais, išmatomis, šlapimu, prakaitu, sperma ar kitais kūno skysčiais. Užsikrėsti galima ir per užterštus daiktus, pavyzdžiui, adatas, medicinos priemones ar patalynę, jeigu jie buvo suteršti infekcinėmis medžiagomis.
Protrūkių pradžioje virusas gali patekti į žmonių populiaciją per kontaktą su laukiniais gyvūnais. Afrikoje su Ebolos virusų ekologija siejami vaisėdžiai šikšnosparniai; žmonės taip pat gali užsikrėsti tvarkydami sergančius ar nugaišusius primatus, antilopes ar kitus laukinius gyvūnus.
Svarbu atskirti faktą nuo baimės: Ebola neplinta taip lengvai kaip tymai ar gripas. Įprastas buvimas tame pačiame autobuse ar patalpoje be kontakto su kūno skysčiais nėra laikomas tipišku perdavimo keliu. Tačiau slaugant pacientą be apsaugos priemonių rizika tampa didelė.
Kaip nustatoma Ebolos virusinė liga?
Diagnozę patvirtina laboratoriniai tyrimai, dažniausiai polimerazės grandininės reakcijos metodas, vadinamas PGR arba RT-PCR. Tyrimui imamas kraujo mėginys, o jo tvarkymui taikomi aukšti biologinės saugos reikalavimai, nes mėginyje gali būti gyvybingas virusas.
Gydytojai vertina ne tik simptomus, bet ir epidemiologinę informaciją: keliones į protrūkio teritorijas, kontaktą su sergančiaisiais, dalyvavimą laidotuvių apeigose ar darbą sveikatos priežiūros įstaigoje. Tokia informacija padeda atskirti Ebolą nuo kitų karščiavimo priežasčių.
Koks yra Ebolos virusinės ligos gydymas?
Gydymas atliekamas specializuotose infekcinių ligų arba aukšto lygio izoliacijos skyriuose. Pacientą gydo infekcinių ligų gydytojai, intensyviosios terapijos specialistai, slaugytojai ir laboratorinės medicinos darbuotojai, naudojantys asmens apsaugos priemones.
Pagrindinė gydymo dalis yra palaikomoji terapija: skysčių ir elektrolitų atkūrimas, deguonies tiekimas, kraujospūdžio palaikymas, skausmo ir karščiavimo kontrolė, kitų infekcijų gydymas. Tokia priežiūra tiesiogiai veikia išgyvenamumą, nes dalis mirčių susijusi su šoku ir sunkia dehidratacija.
Kai kurioms Ebolos virusinės ligos formoms, ypač susijusioms su Zaire ebolavirusu, naudojami specifiniai monokloniniai antikūnai. Jie skiriami pagal klinikines indikacijas ir šalies sveikatos sistemos protokolus. Antibiotikai paties viruso neveikia, tačiau gali būti reikalingi, jei įtariama bakterinė infekcija.
Kaip galima sumažinti užsikrėtimo riziką?
Prevencija remiasi kontaktų nutraukimu, ankstyvu atvejų nustatymu ir saugia slauga. Protrūkio metu visuomenės sveikatos specialistai stebi kontaktus, izoliuoja sergančiuosius ir informuoja bendruomenes apie konkrečius rizikos veiksmus.
- Vengti tiesioginio kontakto su sergančio žmogaus krauju ir kūno skysčiais.
- Neliesti mirusiųjų kūnų be specialiai apmokytų komandų ir apsaugos priemonių.
- Nenaudoti galimai užterštų adatų, švirkštų ar medicinos priemonių.
- Laikytis rankų higienos ir sveikatos priežiūros įstaigų infekcijų kontrolės taisyklių.
- Vengti kontakto su laukinių gyvūnų krauju, mėsa ar skerdenomis protrūkio regionuose.
Yra vakcina nuo Zaire ebolaviruso sukeliamos ligos. Ji naudojama protrūkių kontrolėje, dažnai taikant žiedinės vakcinacijos strategiją, kai skiepijami patvirtinto atvejo kontaktai ir jų kontaktai. Vakcina neapsaugo nuo visų ebolavirusų rūšių, todėl epidemiologinis ištyrimas išlieka būtinas.
Kada reikia kreiptis pagalbos?
Skubiai kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus reikia tada, kai per pastarąsias 21 dieną žmogus buvo Ebolos protrūkio teritorijoje arba turėjo kontaktą su galimu atveju ir jam pakilo temperatūra, atsirado stiprus silpnumas, vėmimas, viduriavimas ar neaiškus kraujavimas. Tokiu atveju svarbu iš anksto informuoti medikus telefonu, kad būtų paruoštos izoliacijos ir apsaugos priemonės.
Savarankiškas vykimas į priėmimo skyrių, nepranešus apie riziką, gali padidinti viruso perdavimo pavojų kitiems pacientams ir darbuotojams. Dėl šios priežasties Ebola valdoma ne tik kaip individuali liga, bet ir kaip visuomenės sveikatos įvykis.
Šaltiniai:
https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/ebola-virus-disease
https://www.cdc.gov/ebola/signs-symptoms/index.html
https://www.cdc.gov/ebola/causes/index.html
https://www.who.int/teams/health-product-policy-and-standards/standards-and-specifications/vaccine-standardization/ebola
