Per mažas kasdienis vandens ir kitų skysčių vartojimas gali sustiprinti organizmo hormoninę reakciją į stresą: ne todėl, kad žmogus aiškiai jaustųsi labiau įsitempęs, ir ne todėl, kad jo širdis plaktų greičiau, o todėl, kad į tą patį stresą išsiskiria daugiau kortizolio. Naujas tyrimas parodė, kad įprastai mažiau skysčių vartojusių sveikų suaugusiųjų kortizolio šuolis buvo maždaug 55 proc. didesnis nei daug skysčių vartojusių dalyvių.
Mažas skysčių vartojimas sustiprino kortizolio reakciją, nors juntamas stresas nesiskyrė
Kortizolis yra pagrindinis streso atsako hormonas. Kai žmogus patiria psichologinį iššūkį, sveika sistema kortizolio kiekį padidina, o po to palaipsniui grąžina žemyn. Ši reakcija yra normali, tačiau svarbus jos dydis.
Tyrime buvo lyginami du sveikų suaugusiųjų įpročiai: vieni kasdien išgerdavo mažai skysčių, kiti – daug. Mažai geriančiųjų grupė vidutiniškai suvartodavo apie 1,3 litro skysčių per dieną, o daug geriančiųjų grupė – apie 4,4 litro. Skirtumas nebuvo tik deklaruojamas: mažai skysčių vartojusių dalyvių šlapimas buvo labiau koncentruotas, vadinasi, jų hidratacijos būklė iš tiesų skyrėsi.
Esminis rezultatas pasirodė ne savijautoje. Abi grupės per stresinę užduotį panašiai pranešė apie padidėjusį nerimą, o jų širdies ritmas kilo panašiai. Jeigu būtų vertinamas tik žmogaus pojūtis ar pulsas, skirtumo beveik nebūtų buvę galima pastebėti.
Tas pats stresorius sukėlė apie 55 proc. didesnį kortizolio šuolį
Po savaitės stebėto skysčių vartojimo visi dalyviai atliko Trier Social Stress Test – standartizuotą laboratorinį stresorių. Jo metu žmogus kalba viešai ir atlieka protinio skaičiavimo užduotis prieš nereaguojančią komisiją. Tai dažnai naudojamas būdas patikrinti biologinį atsaką į socialinį ir psichologinį spaudimą.
Prieš užduotį, jos metu ir po jos buvo matuojamas kortizolis seilėse. Būtent čia grupės išsiskyrė. Mažai skysčių vartojusių dalyvių kortizolio reaktyvumas siekė apie 6,2 nmol/L, o daug skysčių vartojusių – apie 4,0 nmol/L.
Praktiškai tai reiškia, kad tas pats viešo kalbėjimo ir skaičiavimo spaudimas sukėlė gerokai didesnį hormoninį atsaką tiems, kurie įprastai gėrė mažiau. Tai nėra pojūčių skirtumas. Tai fiziologinis skirtumas, vykstantis organizmo reguliacijos sistemose.
Vazopresinas paaiškina, kodėl vandens balansas susijęs su streso hormonais
Ryšys tarp hidratacijos ir kortizolio nėra atsitiktinis. Organizmo vandens balansą reguliuojančios sistemos ir streso atsaką reguliuojančios sistemos smegenyse yra susietos per vazopresiną. Šis signalinis hormonas dalyvauja vandens sulaikyme, tačiau kartu yra susijęs su pagumburio, hipofizės ir antinksčių ašimi, kuri valdo kortizolio išsiskyrimą.
Dėl šios priežasties klausimas, ar nuolat mažas skysčių vartojimas gali pakeisti kortizolio reakcijos dydį, yra biologiškai pagrįstas. Tyrimo duomenys rodo, kad hidratacijos būklė buvo susijusi su kortizolio atsaku ir vertinant atskirus dalyvius, ne tik dvi grupes. Tai sustiprina ryšio tikimybę, nors dar neįrodo visų ilgalaikių pasekmių.
Tyrimas rodo įpročio poveikį, o ne greitą sprendimą prieš stresą
Svarbu atskirti nuolatinį įprotį nuo vienkartinio veiksmo. Šiame tyrime buvo vertinamas įprastas, chroniškas skysčių vartojimas, o ne situacija, kai žmogus prieš įtemptą susitikimą greitai išgeria stiklinę vandens. Todėl išvada nėra tokia, kad vanduo akimirksniu panaikina streso reakciją.
Duomenys rodo kitą dalyką: kasdienė hidratacijos būklė gali nustatyti, kokio stiprumo kortizolio atsaką organizmas paleis susidūręs su psichologiniu iššūkiu. Kitaip tariant, įprotis veikia foną, kuriame vyksta streso reakcija.
Rezultatas reikšmingas, bet jo negalima paversti klinikine diagnoze
Tyrime dalyvavo 32 sveiki suaugusieji, todėl tai nėra didelės apimties klinikinis tyrimas. Be to, dalyviai buvo atrinkti pagal jų įprastą skysčių vartojimą, o ne atsitiktinai paskirstyti į grupes. Tai reiškia, kad tarp mažai ir daug geriančių žmonių galėjo būti ir kitų, ne iki galo pamatuotų skirtumų.
Taip pat buvo matuotas ūmus atsakas į vieną laboratorinį stresorių, o ne ilgalaikės sveikatos pasekmės. Tyrimas neatsakė, ar pakartotinai didesnis kortizolio šuolis kasdienėse situacijose virsta konkrečia liga ar klinikiniu sutrikimu. Tokiai išvadai reikėtų ilgesnių ir platesnių tyrimų.
Praktinė išvada paprasta: mažai geriantiems verta taisyti kasdienį režimą
Jeigu žmogus įprastai geria mažai, jo organizmas gali reaguoti į stresą stipresniu kortizolio šuoliu, nors jis pats to nepajunta kaip didesnės įtampos. Širdies ritmas ir subjektyvus nerimas gali atrodyti tokie patys kaip ir geriau hidratuotų žmonių. Skirtumas vyksta giliau.
Todėl nuoseklus skysčių vartojimas nėra tik troškulio ar fizinio pajėgumo klausimas. Remiantis šiuo tyrimu, jis gali būti susijęs ir su tuo, kokį hormoninį atsaką organizmas sukuria patirdamas stresą. Tas pats stresas, tas pats greitesnis širdies plakimas, bet po paviršiumi – apie 55 proc. didesnis kortizolio šuolis.
Šaltinis: https://doi.org/10.1152/japplphysiol.00408.2025
