Nervinės ląstelės aksonas, dar vadinamas neuritu, yra ilga neurono atauga, kuria elektrinis nervinis signalas perduodamas nuo ląstelės kūno į kitas nervines ląsteles, raumenis arba liaukas. Aksonas yra pagrindinis neurono „išvesties“ kelias: jis prasideda ties aksono kalneliu, gali būti padengtas mielino dangalu ir baigiasi sinapsinėmis galūnėlėmis, kur signalas perduodamas kitai ląstelei.
Kodėl aksonas laikomas pagrindiniu neurono signalo perdavimo keliu?
Neuronas turi kelias dalis, tačiau aksonas atlieka aiškiai apibrėžtą užduotį: perduoda veikimo potencialą nuo neurono kūno tolyn. Šis elektrinis impulsas juda viena kryptimi, nes aksono pradžioje susiformuoja signalas, o jo galūnėlėse informacija perduodama per sinapses.
Praktiškai tai reiškia, kad aksonas sujungia neuroną su kitomis organizmo ląstelėmis. Centrinėje nervų sistemoje jis dažniausiai jungiasi su kitais neuronais, o periferinėje nervų sistemoje gali pasiekti raumenų skaidulas arba liaukų ląsteles.
Kuo aksonas skiriasi nuo dendritų?
Aksonas ir dendritai yra neurono ataugos, tačiau jų funkcijos skiriasi. Dendritai dažniausiai priima signalus iš kitų neuronų, o aksonas juos perduoda toliau. Dėl šios priežasties dendritai siejami su informacijos įėjimu, o aksonas – su išėjimu.
Svarbu ir tai, kad neuronas paprastai turi vieną aksoną, bet gali turėti daug dendritų. Aksonas dažnai būna ilgesnis už dendritus ir turi specializuotas galūnėles, kurios dalyvauja sinapsiniame perdavime.
| Struktūra arba požymis | Funkcija |
|---|---|
| Aksono kalnelis | Vieta, kur dažnai pradedamas veikimo potencialas. |
| Aksono kamienas | Perduoda elektrinį impulsą nuo neurono kūno. |
| Mielino dangalas | Izoliuoja aksoną ir padeda signalui sklisti efektyviau. |
| Ranvjė sąsmaukos | Tarpai tarp mielino segmentų, svarbūs impulsų šuoliniam plitimui. |
| Sinapsinės galūnėlės | Perduoda signalą kitai ląstelei per cheminius mediatorius. |
Kaip mielinas keičia aksono darbą?
Mielinas yra riebalingas izoliacinis dangalas, kuris dengia dalį aksonų. Centrinėje nervų sistemoje jį formuoja oligodendrocitai, o periferinėje nervų sistemoje – Švano ląstelės. Mielinas nėra vien pasyvi danga; jis keičia signalo sklidimo būdą.
Mielinizuotame aksone impulsas tarsi „peršoka“ nuo vienos Ranvjė sąsmaukos prie kitos. Toks šuolinis plitimas leidžia nervų sistemai greičiau perduoti informaciją ir taupiau naudoti ląstelės energiją. Kita vertus, nemielinizuoti aksonai taip pat perduoda signalus, tik jų sklidimas vyksta kitaip.
Kokios medžiagos juda aksonu?
Aksonas nėra tik elektros impulso laidas. Jo viduje vyksta aksoninis transportas, kuriuo baltymai, pūslelės, organelės ir kitos molekulės juda tarp neurono kūno ir aksono galūnėlių. Šis procesas būtinas sinapsėms palaikyti.
Transportas vyksta dviem kryptimis. Anterogradinis judėjimas neša medžiagas nuo ląstelės kūno į aksono galus, o retrogradinis – grąžina signalines molekules ir panaudotas struktūras atgal į neurono kūną.
- Elektrinė funkcija: aksonas perduoda veikimo potencialą.
- Cheminė funkcija: aksono galūnėlės išskiria neuromediatorius sinapsėje.
- Struktūrinė funkcija: aksonas sujungia skirtingas nervų sistemos sritis.
- Medžiagų pernaša: aksonu juda molekulės, reikalingos jo priežiūrai ir sinapsėms.
Kodėl aksono pažeidimas gali sutrikdyti judesius ir jutimus?
Aksonas yra ryšio linija tarp neurono ir taikinio ląstelės, todėl jo pažeidimas gali nutraukti signalo perdavimą. Jei pažeidžiami motorinių neuronų aksonai, gali silpnėti raumenų valdymas. Jei pažeidžiami jutiminių neuronų aksonai, gali sutrikti skausmo, lietimo ar temperatūros jutimas.
Pažeidimo pasekmės priklauso nuo vietos ir nervų sistemos dalies. Periferiniai aksonai tam tikromis sąlygomis gali regeneruoti geriau negu centrinės nervų sistemos aksonai, tačiau atsinaujinimas nėra garantuotas. Dėl šios priežasties aksonas yra viena svarbiausių struktūrų aiškinant nervų sistemos ligas, traumas ir jutimo arba judėjimo sutrikimus.
