Laimo liga – tai lėtinė infekcinė liga sukeliama erkių besimaitinančių gyvūnų ar žmonių krauju, galinti pažeisti organus ir organizmo sistemas.
Savo pirminiais simptomais laimo liga labai primena įprastinio gripo ar kitos infekcinės-virusinės ligos simptomus – bendrinis silpnumas, patinę sąnariai, raumenų skausmai ir kt.
Dar kitaip mokslininkai ir medicinos atstovai ją vadina Laimo borelioze, kadangi ją sukelia erkių seilėse esančios borrelia burgdorferi bakterijos.
Iš esmės ši liga neturi daug specifinių sau simptomų, būtent dėl to ją ir yra kiek sudėtingiau diagnozuoti iš pradžių, tačiau tam tikri dalykai pacientuose vistiek yra pastebimi.
Šiame straipsnyje pateiksime visą pagrindinę informaciją apie laimo ligą įskaitant simptomus, prevencines priemones ir galimas pasėkmes ja susirgus.
Kas yra pagrindinis laimo ligos sukelėjas?
Kaip jau minėjome, pagrindinis laimo ligos sukelėjas yra erkių seilėse gaminamos borelianės bakterijos.
Patekusios į žmogaus ar gyvūno organizmą, erkės pradeda maitintis organizmo krauju ir tuo pačiu metu po jį paskleisti savo seilėse esančias pavojingas bakterijas.
Kaip užsikrečiama laimo liga?
Užsikrėtimas šia liga iš esmės yra labai panašus kaip erkinio encefalito. Kuomet suaugusi erkė arba erkės nimfa įsisiurbia į žmogaus kūną, toje vietoje ji su savo seilėmis paskeidžia ir borelinių bakterijų kurios ir sukelia ligą.
Visų pirma mūsų organizmas į infekciją reaguoja uždegimu, po kurio seka ir pirmosios ligos stadijos simptomas – eritema (odos paraudonavimas). Po keleto dienų šio paraudonavimo plotas pradeda plėstis po kelis centimetrus per dieną ir įgauna ryškų kraštą. Kartais šios žaizdos išsiplėčia net iki 70-80cm skermens.
Vėliau jos įgauna ir žiedo formą, o kraštas įgauna arba violetinę arba raudoną spalvą, o centras pradeda blykšti.
Kokie yra ligos požymiai?
Kaip jau minėjome, dažniausias pirminis šios ligos simptomas būna eritrema, kitaip dar vadinama migruojančia eritrema.
Šis veiksnys pasireiškia po maždaug 2-30 dienų po erkės įsisiurbimo, erkės įkandimo vietoje. Toks paraudonavimas atsiranda maždaug 80 procentų ligonių.
Tokios paraudonavimo dėmės dažniausiai atsiranda toje vietoje kurioje erkė ir įsisiurbė, tačiau būna atvejų kuomet žaizda atsiranda ir kitoje vietoje.
Pirminis paraudonavusios vietos plotas būna maždaug 3-5 centimetrai, tačiau jis gali išplisti ir iki 70-80 centimetrų.
Pabrėžtina ir tai, jog būna įvairaus intensyvumo ir formų odos paraudonavimo, tačiau dažniausiai jie nėra skausmingi.
Skausmai sergantiems labiau pasireiškia kaulų, sąnarių, raumenų ar galvos skausmais. Maždaug 20-30 procentų visų užsikrėtųsiųjų eritremos apskritai nebūna. Užtat po 2 savaičių pajaučiami simptomai labai panašūs į gripą – sąnarių, raumenų, galvos skausmai, nuovargis, mieguistumas ir bendras silpnumas.
Jei laimo liga yra apleidžiama ir negydoma, infekcija gali nueiti net iki nervinės sistemos, gali pasireikšti ir kiti odos pažeidimai.
Ar laimo liga išgydoma?
Taip, laimo ligą pacientas sėkmingai gali įveikti antibiotikų pagalba. Tačiau, labai svarbu kuo greičiau diagnozuoti šią ligą, kadangi gali išsivystyti rimti nervinės sistemos, širdies ir sąnarių komplikacijos, o tai kur kas apsunkina ir prailgina šios ligos gydymą.
Apsaugos nuo laimo ligos priemonės
Laimo ligos išvengti galima būnant budriems ir ėmusis tinkamų prevencinių priemonių.
Tai yra:
- Esant gamtoje – gerai ir dažnai apžiūrėti save bei kitus žmones. Jei pastebite, per drabužius robojančią erkę nedelsiant ją sunaikinkite.
- Jei einate į mišką, apsirenkite šviesiais rūbais ant kurių paviršių būtų lengvą kažką pastebėti. Tie viršutiniai rūbai, tiek kelnės turėtų labai gerai prisiglausti prie kūno ir nesimėtyti.
- Pasirūpinkite, jog rankogaliai gerai glaudžiasi prie riešo, o kelnių galai sukišti į kojines, užsidėkite aukštus guminius batus. Galvos apsauga turi būti tokia pat – šviesi ir gerai priglundanti skarelė, gobtuvas ir kepurė.
- Naudokite repelentus. Jai reikėtų paruošti atviras kūno vietas ir savo miške dėvimus drabužius. Nors jų gamintojų yra tikrai nemažai, geriau nepataupyti ir nusipirkti geros kokybės repelentą kuris gebės geriausiai atbaidyti parazitus.
- Miške reikėtų vengti pavėsyje esančių vietų apaugusių krūmokšniais ar drėgna, aukšta žole.
- Po kelionės įdėmiai apžiūrėkite savo rūbus, juos iškratykite ir palikite rūbus sausoje, saulėtoje vietoje.
Įdėmiai apžiūrėkite kūną. Pamačius erkę nedelsiant ją išraukti. - Parazitai ieškos minkštos odos, į kurią lengva įsisiurbti ir kurioje daug kraujągyslių. Nors erkės gali įsisiurbti į bet kurią kūno vietą, didžiausioje rizikoje esančios vietos yra pažastys, kirkšnys, pakinklys ir už ausų.
Laimos ligos paplitimas pasaulyje
Šalis | 1999 | 2000 | 2001 |
Norvegija | 3.3 | 3.1 | 2.8 |
Suomija | 7.8 | 17.2 | 13.3 |
Estija | 22.2 | 43.8 | 25 |
Latvija | 11.5 | 19.4 | 16 |
Lietuva | 20.7 | 46.3 | 33 |
Susirgimai 100 tūkst. gyventojų. 2003 metų duomenys.
Natūralu, jog laimo liga plis tose pasaulio vietose kur šią ligą nešiojančios erkės yra aktyviausios. Tai yra šalto arba vidutinio klimato šiauriniame pusrutulyje liga paplitusi Europos, Azijos bei Šiaurės Amerikos žemynuose. Tačiau būtent Europoje ši liga yra dažniausia iš visų kurias gali sukelti įsisiurbusi erkė.
Didžiausi erkių židiniai Europoje yra randami Švedijoje, Slovėnijoje ir Bulgarijoje. Tam tikrų rūšių erkės apskritai paplitusios po visą Europą pakankamai tolygiai.
Nors medicina – kuo toliau, tuo labiau tobulėja, mokslininkų skaičiavimu, erkių sukeliamų laimo ligos susirgimų skaičius vistiek išlieka nemažas. Didžiausias ligos atvejų skaičius išlieka minėtuose endeminiuose židiniuose: Estija, Čekija, Slovėnija, Bulgarija, taip pat ir Lietuva.
Manoma, jog pagrindinė ligos atvejų padidėjimo priežastis – dėl klimato kaitos susidarusios sąlygos didėti erkių kiekiui ir plisti po didesnę teritoriją. Šiltas pavasaris ir lengva žiema reikš, jog erkių aktyvumo laikotarpis per metus taip pat padidės, jos labiau ieškos būdų pasimaitinti.
Kitas pabrėžiamas dalykas – žmonių žinių apie erkes trūkumas. Mažesnis apsišvietimas reikš, jog žmonės labiau rizikuoja, tuom, kad erkė jiems įsisiurbs, o tai atitinkamai ir didins susirgimų šia liga skaičių. Gerinus sergamumo kontrolę ir didinant žmonių budrumą ties šia liga, galima būtų ženkliai sumažinti šios ligos atvejų skaičių.
Ilgalaikės laimo ligos pasekmės
Kaip minėjome, laimo liga gali turėti ir labai rimtų pasėkmių žmogaus gyvenimo kokybei, net ir pabaigus gydymą. Žemiau pateikiame keletą faktų apie ilgalaikes ligos pasėkmes.
Plataus masto laimo ligos tyrimai Europoje ir JAV trukę 15 metų nustatė, jog šios ligos poveikis žmonėms yra kur kas didesnis nei įprasta manyti visuomenėje. Apklausti žmonės įvardijo suprastėjusią bendrą sveikatos būklę ir gyvenimo kokybę pasikeičiančią negrįžtamai net ir pabaigus sėkmingai gydymą.
To pačio tyrimo metu buvo buvo nustatyta, jog net trečdaliui laimo ligos pacientų, ligos neigiamos pasekmės buvo jaučiamos dar beveik šešerius po antibiotikų kurso. Mokslininkai daro prielaidą, jog tokią ligos formą lemia žmonių genetiniai skirtumai.
Kitas tyrimas buvo atliekamas su dvejomis kontrolinėmis grupėmis – sergančiųjų ir persirgusių ir nesirgusių laimo liga. Buvo nustatyta, jog žmonės sirgę laimo liga jaučia didesnį nuovargį, raumenų skausmus, pasižymi prastesniais kognityviniais sugebėjimais.
To pačio tyrimo metu buvo nustatyta, jog suaugusiųjų pacientų neurokognityviniais sugebėjimai buvo sumažėję net 16 procentų, net ir sėkmingai išgydžius ligą ir praėjus 30 mėnesių laikotarpiui. Tačiau labiausiai ši erkės įkandimo sukeliama infekcinė liga paveikė vaikų grupę. buvo nustatyta, jog net 43 procentai persirgusių vaikų visam laikui turėjo prastesnius kognityvinius sugebėjimus, kur kas prasčiau mokėsi nei sveikieji.
Pabaigai
Straipsnyje aptarėme laimo ligą, jos simptomus ir galimas pasėkmes. Atsižvelgus į mokslininkų išvadas, pagrindo manyti, jog laimo liga yra išties pavojinga – yra.
Geriausias būdas išvengti šios infekcinės ligos – būti budriems ir laikytis prevencinių priemonių labai atidžiai. Tik tokiu būdu galima apsaugoti save ir padėti apsisaugoti savo artimiems.