Nutriciologai: Medus, rūgštingumas ir refliuksas

Refliuksą lemia skrandžio turinio grįžimas, o ne vien rūgštus skonis burnoje

Rūgštingumu žmonės dažnai vadina deginimą už krūtinkaulio, rūgštų atpylimą, kartumą burnoje ar kosulį po valgio. Mediciniškai tai dažniausiai siejama su gastroezofaginiu refliuksu, kai skrandžio turinys grįžta į stemplę. Problema kyla ne todėl, kad burnoje trūksta saldumo ar gleivinę reikia „padengti“ medumi.

Pagrindinis mechanizmas yra apatinio stemplės rauko atsipalaidavimas arba padidėjęs spaudimas pilvo ertmėje. Dėl to rūgštus skrandžio turinys pasiekia stemplę, kuri nėra pritaikyta nuolatiniam kontaktui su rūgštimi. Medus šio rauko darbo nepakeičia, skrandžio ištuštėjimo nepagreitina ir mechaninės refliukso priežasties nepašalina.

Medus gali apgaulingai palengvinti gerklę, bet tai nėra rūgšties neutralizavimas

Medus yra klampus, todėl patekęs ant burnos ar gerklės gleivinės gali suteikti trumpą minkštinimo pojūtį. Dėl šios savybės jis kartais vartojamas perštint gerklei ar kamuojant kosuliui. Tačiau refliukso atveju pojūtis gerklėje nėra tas pats, kas rūgšties poveikis stemplei.

Jeigu deginimas kyla iš stemplės, trumpas gleivinės padengimas burnoje neapsaugo nuo naujų skrandžio turinio epizodų. Praktikoje žmogus gali jausti, kad medus „nuramino“ gerklę, tačiau po valandos ar naktį simptomai grįžta. Tai rodo, kad palengvėjimas buvo paviršinis, o ne priežastinis.

Meduje esantis cukrus kai kuriems žmonėms gali sustiprinti refliukso simptomus

Medus daugiausia sudarytas iš cukrų ir vandens. Nors jis dažnai laikomas natūralesniu pasirinkimu nei rafinuotas cukrus, virškinimo požiūriu jis vis tiek yra saldus, kaloringas produktas. Didesni kiekiai, ypač vakare, kai žmogus netrukus gulasi, gali būti nepalankūs refliukso kontrolei.

Refliukso simptomus dažnai stiprina persivalgymas, saldūs užkandžiai, riebus maistas, alkoholis, kava, šokoladas ar vėlyvas valgymas. Medus nėra identiškas šiems dirgikliams, tačiau jis gali tapti tos pačios problemos dalimi, jei vartojamas šaukštais po vakarienės arba prieš miegą. Ypač svarbus yra ne vien produktas, bet ir laikas, kiekis bei individuali reakcija.

Medus nėra lygiavertė alternatyva vaistams nuo refliukso

Refliuksui gydyti naudojamos skirtingos priemonės, priklausomai nuo simptomų dažnio ir sunkumo. Antacidai neutralizuoja jau esančią rūgštį, alginatai sudaro barjerą skrandžio turiniui, o protonų siurblio inhibitoriai mažina rūgšties gamybą. Medus nė vienos iš šių funkcijų patikimai neatlieka.

Tai nereiškia, kad kiekvienas žmogus, pajutęs rėmenį, iš karto turi vartoti vaistus. Tačiau jeigu deginimas kartojasi kelis kartus per savaitę, trikdo miegą, sukelia kosulį ar balso prikimimą, vien maisto produktų bandymai gali uždelsti tikslesnį įvertinimą. Refliuksas gali pažeisti stemplės gleivinę, todėl nuolatiniai simptomai nėra tik buitinė smulkmena.

Mažas medaus kiekis gali būti toleruojamas, jeigu jis nesukelia simptomų

Vis dėlto drausti medų visiems refliuksu besiskundžiantiems žmonėms nėra pagrindo. Kai kurie žmonės suvalgo nedidelį kiekį medaus su koše, jogurtu ar arbata ir jokio pablogėjimo nejaučia. Tokiu atveju svarbiausia ne priskirti medui gydomąją galią, o stebėti, ar jis konkrečiam žmogui netampa provokatoriumi.

Praktiškas būdas yra vesti trumpą simptomų dienoraštį: kada valgyta, kiek medaus vartota, ar buvo kava, alkoholis, vėlyva vakarienė, ar žmogus po valgio atsigulė. Taip lengviau atskirti tikrą ryšį nuo atsitiktinio sutapimo. Jei rėmuo pasikartoja po medaus vakare, logiška jo tuo metu atsisakyti.

Rizikos grupėms medus kelia papildomų klausimų

Medus nėra tinkamas kūdikiams iki vienų metų dėl kūdikių botulizmo rizikos. Tai nesusiję su refliuksu, bet svarbu šeimoms, kurios medų laiko universalia namų priemone. Mažiems vaikams refliukso simptomus turėtų vertinti gydytojas, o ne namų eksperimentai.

Žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu ar turintiems kontroliuoti kūno svorį, medus taip pat nėra neutralus produktas. Jis didina suvartojamų cukrų kiekį, todėl kasdienis vartojimas „nuo rūgštingumo“ gali turėti nepageidaujamų pasekmių. Tokiais atvejais klausimas yra ne tik rėmuo, bet ir bendra medžiagų apykaitos kontrolė.

Pasikartojantis refliuksas reikalauja priežasčių paieškos, o ne vien saldaus simptomo maskavimo

Jei rėmuo pasireiškia retai, pirmiausia verta įvertinti paprastus veiksnius: vėlyvą vakarienę, dideles porcijas, gulimą padėtį po valgio, aptemptus drabužius, alkoholį ir kavą. Dažnai simptomus sumažina mažesnės porcijos, nevalgymas prieš miegą ir galvūgalio pakėlimas naktį. Šios priemonės tiesiogiai siejasi su refliukso mechanizmu.

Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei atsiranda rijimo sutrikimų, neaiškus svorio kritimas, kraujavimas, nuolatinis vėmimas, stiprus krūtinės skausmas ar simptomai nepraeina nepaisant gyvenimo būdo pokyčių. Tokiais atvejais medus gali tik atidėti reikalingą diagnostiką. O refliukso atveju laikas kartais svarbesnis už dar vieną namų priemonę.