Ginekologai Vilniuje
Ginekologai Vilniuje
Ginekologija yra ypatingai svarbi medicinos sritis, kuri rūpinasi moters sveikata visais jos gyvenimo tarpsniais – nuo mergaitės iki brandžios moters.
Vilniuje veikia daugybė aukštos kvalifikacijos ginekologijos klinikų, kurios atlieka įvairias procedūras ir tyrimus, ir kuriose dirba aukščiausios kategorijos ekspertai, kuriuos puikiai vertina pacientai.
Top 4 ginekologai Vilniuje:
UAB „Ortopedijos centras“ yra viena iš lyderių Lietuvoje tarp įmonių, kurios teikia ortopedijos technikos priemones ir paslaugas. Teikiame echoskopijos, skleroterapijos ir kitas medicinines „Affidea Lietuva“ yra Europoje pirmaujančios ,,Affidea,, įmonių grupės dalis. Tai pažangių diagnostinio vaizdinimo, ambulatorinių ir vėžio gydymo paslaugų teikėja, kuri veikia daugelyje Europos Kardiolitos klinikos – tai klinikų tinklas, kuriame dirba vieni geriausių gydytojų Lietuvoje. Čia dirba daugiau nei 700 savo srities specialistų, tame tarpe ir Gerovės klinika teikia kompleksines ligų profilaktikos, ambulatorinio gydymo, prevencijos, diagnostikos paslaugas. Mes siekiame už prieinamą kainą suteikti pagrindines medicinos paslaugas, reikalingas kokybiškam gyvenimui. Savo
Kada reikėtų kreiptis į ginekologą
Žemiau pateikiame pagrindines priežastis, kada reikėtų kreiptis į ginekologą:
- Menstruacijų ciklo pakitimai. Jei menstruacijos tampa nereguliarios, labai skausmingos arba pernelyg gausios, jei dingsta ilgesniam laikui.
- Prieš nėštumo planavimą. Ginekologas gali patarti dėl sveikatos būklės, vitaminų, papildų vartojimo ir pasiruošimo nėštumui.
- Nėštumo metu. Reguliarios vizitacijos nėštumo metu yra būtinos, siekiant stebėti vaisiaus vystymąsi ir užtikrinti motinos sveikatą.
- Lytiniu keliu plintančių ligų (LPL) tyrimai. Jei buvo nesaugių lytinių santykių arba atsirado simptomų, tokių kaip niežėjimas, išskyros ar skausmas, reikia atlikti LPL tyrimus.
- Kontracepcijos klausimai. Ginekologas gali padėti pasirinkti tinkamiausią kontracepcijos metodą.
- Pilvo skausmas. Nuolatinis ar stiprus pilvo skausmas gali būti rimtos sveikatos problemos ženklas, pavyzdžiui, endometriozės, kiaušidžių cistos ar infekcijos.
- Skausmingi lytiniai santykiai. Tai gali būti susiję su įvairiomis medicininėmis sveikatos būklėmis, kurias reikia diagnozuoti ir gydyti.
- Menopauzė ir premenopauzė. Ginekologas gali padėti valdyti menopauzės simptomus, pvz., karščio bangas, miego sutrikimus ir nuotaikų svyravimus.
- Policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS). Hormoniniai sutrikimai, susiję su PCOS, gali sukelti nereguliarias menstruacijas, nevaisingumą ir kitas problemas.
- Turint nevaisingumo diagnozę. Jei pora negali pastoti per vienerius metus (arba šešis mėnesius, jei moteris yra vyresnė nei 35 metų), verta pasikonsultuoti su ginekologu dėl galimų priežasčių ir gydymo būdų.
- Ginekologinės operacijos ir procedūros. Ginekologas gali atlikti įvairias diagnostines ir chirurgines procedūras, pavyzdžiui, laparoskopiją, histeroskopiją ar gimdos biopsiją.
Kreiptis į ginekologą svarbu ne tik dėl esamų problemų, bet ir profilaktiškai, kad užkirsti kelią galimoms sveikatos problemoms.
Ką daro gydytojas ginekologas?
Gydytojo ginekologas atlieka profilaktinius patikrinimus, konsultuoja mergaites, paaugles, moteris ir nėščiąsias, diagnozuoja ankstyvą nėštumą ir prižiūri moteris per visą nėštumo laikotarpį, diagnozuoja ligas ir paskiria atitinkamą gydymą, konsultuoja nevaisingumo klausimais.
Ginekologai parenka gydymo metodą atsižvelgdami į konkrečią paciento diagnozę, sveikatos būklę ir individualius poreikius. Svarbu nuolat bendradarbiauti su gydytoju, kad būtų pasiektas optimalus sveikatos būklės pagerėjimas.
Ar reikalingas siuntimas pas ginekologą
Jei norima gauti nemokamą ginekologinę konsultaciją – tam yra reikalingas šeimos gydytojo siuntimas. Privačiose klinikose galima kreiptis tiesiogiai be siuntimo.
Jei reikia nedelsiant kreiptis į skubios pagalbos skyrių dėl ūmių simptomų (pvz., stipraus skausmo, kraujavimo), siuntimas taip pat nereikalingas.
Kokią diagnostiką atlieka ginekologas?
Ginekologas naudoja įvairius diagnostikos metodus ir priemones siekiant nustatyti, diagnozuoti ir gydyti moterų reprodukcinės sistemos ligas ir sutrikimus.
Šios diagnostikos priemonės leidžia ginekologui tiksliai nustatyti diagnozę ir paskirti tinkamą gydymą, atsižvelgiant į individualius pacientės poreikius ir būklę.
Pagrindinės diagnostikos priemonės ir procedūros, kurias atlieka ginekologas:
- Fizinis patikrinimas. Vertinamas bendras sveikatos būklės vaizdas, įskaitant kūno svorį, kraujospūdį ir kitas sveikatos indikacijas.
- Ginekologinis patikrinimas apima išorinių ir vidinių lytinių organų apžiūrą, siekiant nustatyti matomus pokyčius ar anomalijas.
- PAP testas. Nustatomi gimdos kaklelio ląstelių pokyčiai, galintys rodyti ikivėžinius ar vėžinius susirgimus. Ginekologas paima ląstelių mėginį iš gimdos kaklelio, kuris siunčiamas į laboratoriją tyrimams.
- ŽPV (Žmogaus papilomos viruso) testas. Tikslu aptikti ŽPV viruso buvimą, kuris gali sukelti gimdos kaklelio vėžį. Mėginys paimamas kartu su PAP testu arba atskirai.
- Kolposkopija. Detaliau apžiūrimas gimdos kaklelis, makštis, vulva, jei PAP testas ar kiti tyrimai rodo nukrypimą nuo normos. Ginekologas naudoja specialų mikroskopą (kolposkopą) lytinių organų detaliam apžiūrėjimui.
- Ultragarsinis tyrimas (echoskopija). Naudojami transabdominaliniai arba transvaginaliniai ultragarsiniai zondai, kurie siunčia ir gauna garso bangas, sukurdami vidinių organų vaizdus.
- Biopsija. Paimamas audinio mėginys iš įtartinų vietų (pvz., gimdos kaklelio, endometriumo) laboratoriniams tyrimams.
- Histeroskopija. Ištyrinėjamas gimdos vidus ir nustatomos anomalijos (polipai, miomos ar endometriumo sutrikimai). Per makštį ir gimdos kaklelį įvedamas plonas teleskopas (histeroskopas) su kamera.
- Laparoskopija. Detaliau apžiūrimi dubens organai ir nustatomos problemos (pvz., endometriozė, kiaušidžių cistos, miomos) – per mažus pjūvius pilve įvedamas plonas vamzdelis su kamera (laparoskopas), leidžiantis tiesiogiai matyti dubens organus.
- Laboratoriniai tyrimai. Kraujo tyrimai (hormonų lygio tyrimai), ŽIV, sifilio ir kitų infekcijų testai, šlapimo tyrimai ( infekcijoms ar kitoms šlapimo takų problemoms nustatyti).
- Lytiniu keliu plintančių ligų tyrimai. Nustatomos lytiniu keliu plintančios ligos (chlamidija, gonorėja, sifilis, ŽIV). Tam gali būti naudojami kraujo, šlapimo ar tepinėlių tyrimai.
- Mamografija. Ankstyvos krūties vėžio stadijos nustatymui. Krūtų rentgenologinis tyrimas, rekomenduojamas moterims nuo 40 metų amžiaus arba anksčiau, jei yra rizikos veiksnių.