Ar reikia mokėti už greitojį pagalbą? ką būtina žinoti

greitojo pagalba nemokamaiPacientai skundžiasi, kad skubios pagalbos ligoninėje jiems tenka laukti po kelias valandas. Medikai atkerta, kad eilės susidaro todėl, kad žmonės piktnaudžiauja ligoninės paslaugomis. Tuo tarpu paprašius susimokėti už neskubią pagalbą, kyla pykčio banga: cituojama Konstitucija ir teisė į nemokamą gydymą.

Atvejai, kai konfliktas – užprogramuotas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubiosios pagalbos skyriaus vedėja Asta Jonaitienė teigė, kad atvejų, kai į ligoninę atvykstama neskubios pagalbos, per pastaruosius metus padaugėjo. „Deja, dažnai į skyrių kreipiasi pacientai, kurių sveikatos problemas turėtų spręsti šeimos gydytojai. Greičiausiai žmonės tiesiog nenori vykti į polikliniką, nes reikia registruotis iš anksto, ilgai laukti, todėl, norėdami vietoje gauti visą jiems reikalingą pagalbą, atvyksta pas mus su akivaizdžiai neskubios pagalbos simptomais: pavyzdžiui, pakilęs kraujospūdis, kuris, išgėrus tabletę, dažniausiai nukrenta dar belaukiant gydytojo apžiūros. Dažnai tai tiesiog vieniši žmonės. Jiems baisu likti vieniems namuose, todėl tikisi, kad bus paguldyti į ligoninę, jie dažnai atvyksta jau susiruošę, su didžiuliais krepšiais. Jeigu jiems pasakoma, kad pagal būklę negalime jų paguldyti, iš karto kyla konfliktas, nes šie žmonės neturi kuo grįžti naktį, neturi pinigų taksi. Žinoma, elgiamės žmoniškai ir neišvarome žmogaus naktį į gatvę, stengiamės padėti, apsikraudami socialinių problemų sprendimu, bet konfliktas vis tiek užprogramuotas“, – pasakojo medikė.

Kita grupė pacientų, kurių padaugėja žiemą, atvyksta dėl peršalimo simptomų. Pavyzdžiui, žmogus keletą dienų šiek tiek karščiuoja ir vieną vakarą, kai poliklinika jau nedirba, nusprendžia važiuoti pasitikrinti į ligoninę. Dažniausiai tai jauni vyrai. Tiesa, išgirdę, kad už šias paslaugas teks susimokėti kaip už neskubią pagalbą, jie pernelyg nesiginčija ir pasiruošę mokėti, kiek reikės, tegu tik gydytojai atlieka visus tyrimus. Kiti atvyksta pasitikrinti dėl traumos, kuri įvyko prieš savaitę. Natūralu, kad jis jau seniai galėjo apsilankyti savo poliklinikoje, tačiau pasirinko ligoninę, kuri traumų atveju skubią pagalbą teikia tik per 24 val. nuo įvykio. Dar viena neskubios pagalbos pacientų kategorija – sergantys lėtinėmis ligomis ir daug skirtingų vaistų vartojantys žmonės. Į ligoninę jie atvyksta pasitarti iškilus neaiškumams, kaip juos derinti. „Matant ligonį pirmą kartą labai sunku sureguliuoti gydymą“, – teigė pašnekovė. Visais šiais atvejais, jos teigimu, prašymas susimokėti dažniausiai išprovokuoja konfliktą, nors konsultacijos kaina – 12,80 euro – nėra didelė ir nepadengia visų paslaugos kaštų.

Skubios pagalbos kriterijai

„Ypač pyksta tie, kurių prašoma susimokėti, nors jie atvežti greitąja. Mat jie įsitikinę, kad jeigu juos atvežė greitoji, jie turi būti priimti skubiai. Tačiau greitosios pagalbos medikai, nenorėdami konfliktų, dažnai nusileidžia ligonio reikalavimui ir veža jį į ligoninę. Kartais taip ir būna įrašyta dokumentuose, kad patys indikacijų vežti nematė, bet to reikalavo pacientas arba namiškiai. O ligoninė atsiduria tarp dviejų ugnių – fronto linijoje“, – tikino pašnekovė.

Pasak medikės, jei žmogui iš tiesų reikalinga skubi pagalba, jis tikrai ją gaus skubiai ir profesionalią. Tačiau didžiausią problemą sudaro žmonės, kurie neturėtų kreiptis į ligoninę. Jie laukdami skaičiuoja minutes, nesupranta, kad yra ir sunkesnių ligonių, piktinasi, kokia čia skubi pagalba, jei reikia laukti iki ryto, bet kad atvyko ne dėl skubios pagalbos, nesuvokia.

Skubios pagalbos kriterijai yra aiškiai ir griežtai reglamentuoti sveikatos apsaugos ministro įsakymo. Yra pateiktos metodikos, pagal kurias įvertinamas skausmo intensyvumas, gyvybinės funkcijos ir gyvybei ar sveikatai grėsmingos būklės.

„Jei pakyla aukšta temperatūra, pirmiausia reikia išgerti vaistų. Jeigu ji krenta, verta tiesiog pagulėti lovoje, užuot vykus į ligoninę. Jei temperatūra nepasiduoda vaistų poveikiui, kartu atsiranda traukuliai ar bėrimas, jau kitas reikalas“, – patarė A.Jonaitienė. Paklausta, kaip patiems įvertinti skausmą, dėl kurio jau verta kreiptis dėl skubios pagalbos, medikė teigė, kad pagrindiniai kriterijai – labai stiprus skausmas, jis atsiranda staiga, pirmą kartą arba skausmas yra lėtinis, bet netikėtai pasikeitė jo pobūdis. „Reikia įsiklausyti į savo kūną, patyrinėti skausmą, pakeisti padėtį ir stebėti, kas vyksta. Pagaliau galima paskambinti į greitąją pagalbą ir pasikonsultuoti su medikais, jei neramu.

Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į pilvo ir krūtinės skausmus, kadangi jie dažnai būna pavojingi. Jei žmonės būtų informuoti, kad tokio pat lygio paslauga jiems bus suteikta kitoje gydymo įstaigoje, problemų kiltų mažiau, tačiau pacientams tokios informacijos trūksta. Vilniuje daugelis didžiųjų poliklinikų yra sudariusios sutartis su Centro poliklinika, su Vilniaus miesto klinikine ligonine, kurioje šeimos gydytojo pagalba pacientams teikiama nedarbo valandomis. Į mūsų ligonę turėtų patekti sudėtingiausi atvejai“, – aiškino pašnekovė.

Už neskubią pagalbą susimokėti reikalaujama griežtai

Santariškių klinikų Vaikų ligoninės direktoriaus pavaduotoja, Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus gydytoja dr. Sigita Burokienė pasakojo, kad šioje ligoninėje atvykusių pacientų pagalbos skubumas nustatomas „šviesoforo“ principu. Specialiai paruošta slaugytoja įvertina gyvybinių funkcijų parametrus (pulsą, kraujospūdį, kvėpavimą, temperatūrą, dėl ko atvyko) ir nustato, remdamasi trimis šviesoforo spalvomis, kiek skubi pagalba: ar reikia viską mesti ir imtis šio paciento, ar jis gali palaukti 20 minučių, o gal ir kelias valandas. Tačiau tikrai pasitaiko atvejų, kad tėvai vaiką į ligoninę atveža kaip pas šeimos gydytoją, nes dienos metu neturi galimybės išeiti iš darbo tuo metu, kol dirbo jų šeimos gydytojas.

„Vaikas jau kosėjo visą savaitę ir tėvai tiesiog prašo paklausyti jo plaučius. Tokiais atvejais prašome susimokėti už nebūtiną pagalbą. Reakcija būna labai įvairi. Žmonės cituoja Konstituciją, kad jiems turi būti užtikrintas nemokamas gydymas, bet pamiršta, kad nemokamai gydoma Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nustatyta tvarka.

Nemokamai piliečiai eina pas savo šeimos gydytoją ir ten gauna visą nemokamą pagalbą, o į aukštesnio lygio specialistus ir ligoninę kreipiamasi arba su siuntimu, arba kai jau tikrai reikalinga būtinoji pagalba. Skubios pagalbos kriterijai yra labai aiškiai išvardinti“, – teigė pašnekovė. Tačiau būna atvejų, kai dėl neskubios pagalbos vaiką į ligoninę atveža greitoji pagalba. Tuomet tėvai ypač pyksta, paprašyti susimokėti, ir teigia, kad vykti į ligoninę buvo ne jų, o greitosios pagalbos medikų sprendimas.

Nesusimokėję tėvai gali turėti bėdų su antstoliais

„Vienu metu paciento atvežimas į ligoninę greitosios pagalbos buvo prilygintas siuntimui ir pagalba visada būdavo teikiama nemokamai. Tačiau šiuo metu ši tvarka panaikinta. Kita vertus, greitosios pagalbos medikams, kurių dauguma – paramedikai, ne visada užtenka kompetencijos įvertinti būklės pavojingumą, todėl smarkiai karščiuojantys kūdikiai ir maži vaikai dažniausiai vežami visi. Net jei nereikia skubios pagalbos, akivaizdu, kad reikia paskirti gydymą, o paramedikai to padaryti negali, todėl ir veža į ligoninę.

Beje, ir tėvai kartais piktnaudžiauja išsikviesdami greitąją pagalbą. Jie tikisi, kad tuomet bus apžiūrėti be eilės, tačiau iš tiesų priėmime pacientas vertinamas lygiai pagal tą pačią tvarką, t. y. vertinama jo būklė, nesvarbu, jis atvyko su greitąja ar buvo atvežtas tėvų. Ir jeigu paaiškėja, kad skubios pagalbos nereikėjo, net ir atvykus su greitąja tenka susimokėti“, – įspėjo S.Burokienė.

Pasak medikės, ligoninė SAM apibrėžtų skubios pagalbos kriterijų laikosi labai griežtai. Juolab kad konsultacijos įkainis – vos 12,80 euro. Į šią sumą įeina ir baziniai tyrimai diagnozei nustatyti ar patikslinti. Pasak medikės, ligoninė privalo laikytis SAM apibrėžtų skubios pagalbos kriterijų, paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos. Pasitaiko atvejų, kad tėvai kategoriškai atsisako mokėti, jų skola gali būti perduoda antstoliams. Tačiau mažiems vaikams būtinoji pagalba teikiama dažniau, nes iš pirmo žvilgsnio atrodanti nesudėtinga sveikatos problema gali virsti itin pavojinga. „Šių klausimų nekiltų, jeigu pacientai kreiptųsi į tas sveikatos priežiūros įstaigas, su kuriomis jų pirminės priežiūros įstaiga yra sudariusi sutartį dėl medicininės pagalbos nedarbo metu. Tuomet pacientams nereikėtų mokėti net ir tuo atveju, jeigu nėra būtinosios pagalbos indikacijų“, – patarė S.Burokienė.

Ne visi greitosios pagalbos medikai gali nuspręsti, ar pagalba skubi

Sveikatos apsaugos ministro patarėja viešiesiems ryšiams Lina Bušinskaitė-Šriubėnė patvirtino, kad vienu metu buvo įtvirtinta nuostata, pagal kurią Greitosios medicinos pagalbos kortelė būdavo prilyginama siuntimui, taip buvo siekiama įteisinti galimybę paguldyti į ligoninę pacientą tais atvejais, kai pacientas į priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių buvo atvežamas greitosios medicinos pagalbos (GMP) brigados, tačiau jo sveikatos būklė neatitikdavo būtinosios medicinos pagalbos masto.

Šios nuostatos atsisakyta todėl, kad pagal GMP iškvietimus važiuoja ne tik gydytojai, slaugytojai, akušeriai, bet ir paramedikai, kurie nėra gydytojai ir pagal įstatymus jų parengti dokumentai negali būti prilyginti gydytojo siuntimui. Dėl to kildavo nesklandumų ligoninių priėmimo skyriuose, nes pacientai, kuriuos atveždavo GMP ekipažas, kurio sudėtyje yra gydytojas, būdavo laikomas atvykęs su siuntimu, o atvežus paramedikui, situaciją galima buvo interpretuoti skirtingai. „Tačiau norime pabrėžti, kad net ir atsisakius šios nuostatos, ir toliau liko galioti nuostata, kad ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus gydytojo sprendimas dėl paciento guldymo į ligoninę arba stebėjimo paslaugos teikimo, yra prilyginamas siuntimui, todėl GMP automobiliu atvežtiems pacientams priėmimo skyriuose ir toliau yra suteikiamos visos reikalingos sveikatos priežiūros paslaugos“, – sakė ji.
Šaltinis: 15min